EN
Pasaulinis reguliavimo landscapeas trukusiam chemijai
Pagrindiniai aplinkosaugos nurodymai, formuojant gamyboją
Aplinkos apsaugos reglamentai svarbiai veikia pasaulinę chemijos pramonę. Pagrindiniai reglamentai apima REACH Europoje, kuris reiškia Chemikalų registravimą, vertinimą, suteikimą ir apribojimą. Tada yra TSCA JAV, kuris kontroliuoja toksines medžiagas, ir Visuotinai suderintą sistemą (GHS), kuri standartizuoja chemikalų ženklinimą visame pasaulyje. Šie reglamentiniai rėmai iš esmės egzistuoja tam, kad užtikrintų saugumą visą chemikalų gyvavimo ciklą – nuo jų gamybos iki utilizavimo. Jie saugo žmonių sveikatą ir mūsų planetos ekosistemas. Atsižvelgiant ir į tarptautinius susitarimus, Paryžiaus susitarimas pastaruoju metu ypač paveikė. Jis skatina chemijos įmones naudoti žalesnes technologijas, daugiausiai dėl to, kad pabrėžia būtinybę mažinti žalingas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurios daugeliu atvejų prisideda prie šių dienų klimato kaitos problemų.
Tarptautinių sutarčių ir reglamentų nustatytos taisyklės labai daro įtaką chemijos pramonei, kad ji būtų atsakingesnė ir darnesnė, kuriant geresnes sąlygas mūsų aplinkai. Atsižvelgiant į didelių chemijos gamintojų pateikiamus duomenis apie atitikimą, matyti, kad šių taisyklių laikymasis jau seniai nėra tik būdas išvengti bėdų – iš tikrųjų tai suteikia įmonėms pranašumą rinkoje. Pažvelkite, kas įvyko po Europos cheminių medžiagų agentūros atliktų patikrų – griežti REACH reglamentai nuvedė prie pavojingų cheminių medžiagų, parduodamų prekių lentynose, sumažėjimo maždaug 45 % nuo 2010 metų. Kai įmonės laikosi šių reikalavimų, jos gauna dvigubą naudą – išvengia teisinių problemų ir tampa laikomos žaliųjų technologijų pradininkėmis. Vis daugiau ir daugiau klientų nori matyti atsakingai gaminamus produktus, todėl įmonės, kurios priima šiuos pokyčius, pasijunta esančios priekyje, tuo pačiu padedant išlaikyti mūsų planetą.
Emission Control Requirements Across Industries
Aplinkos taršos kontrolės reglamentai, įskaitant JAV EPA ir Europos Sąjungos pramonės taršos direktyvas, nustato gana griežtas taisykles dėl to, ką pramonės įmonės gali išleisti į atmosferą. Šios taisyklės padeda sumažinti žalingą oro taršą ir neleidžia fabrikams žaloti aplinkos. Tačiau laikytis visų šių reikalavimų nėra lengva. Daugelis įmonių susiduria su rimtomis finansinėmis problemomis, kai tenka modernizuoti įrangą arba pereiti prie švaresnių metodų. Ypač sunku senesnėms gamykloms, kurios vis dar veikia daugiausiai naudodamos anglis ar gamtinį dujas. Kai kurios plieno kasyklos ir cemento gamintojai milijonus eurų išleidžia tik tam, kad pasiektų minimalų atitikimą reikalavimams ir tuo pat metu būtų konkurencingos savo rinkose.
Netrukdyta visų sunkumų, kai kurios pramonės šakos pavyko gerai prisitaikyti prie emisijų reglamentavimo. Atsižvelgiant į realius atvejus, matome sektorius, kurie iš tikrųjų nuėjo toliau nei tiesiog pasiekė tas emisijų naštas. Tai padarė įdiegę naujas technologines priemones ir pakeitę kasdienio valdymo būdą. Paimkime gamybos įmones, daugelis jų perėjo prie šaresnės gamybos technologijos, investuodami į tokias kaip saulės elektrinės ar geresnės atliekų valdymo sistemos. Jų emisijos smarkiai sumažėjo ir jų ekologinis pėdsakas taip pat tapo mažesnis. Kas daro tai įmanoma? Na, tam paprastai reikia bendradarbiavimo tarp įvairių pramonės sričių, naujų idėjų kūrimo emisijų kontroliavimo klausimais ir svarbiausia – nuoširdaus įsipareigojimo iš įmonių vadovų, kurie mato atsakingą veiklą ne tik kaip pareigą, bet ir kaip gera verslo strategiją ilgalaikėje perspektyvoje. Įmonės, kurios įgyvendina šiuos pokyčius, linkusios išlikti konkurencingos, taip pat prisidėti prie planetos apsaugos.
Kylančios technologijos ekologiškoje gamyboje
Membranos filtracija ir pažangūs apdorojimo sistemos
Membraninės filtravimo technologijos naudojimas keičia gamintojų požiūrį į žalumą, daugiausiai todėl, kad ši technologija žymiai sumažina atliekų kiekį. Šie filtravimo įrenginiai veikia naudodami specialias membranas, kurios gali išfiltruoti įvairias medžiagas, nuvalyti teršalus ir net koncentruoti medžiagas vienu metu, todėl į atliekų sąnaudas patenka mažiau kenksmingų medžiagų. Didelės įmonės, tokios kaip Dow Chemical ir Siemens, jau pradėjo naudoti šias pažengusias sistemas savo gamyklėse. Paimkime Siemens – jie pritaikė membraninio filtravimo metodą keliuose gamyklų padaliniuose praėjusiais metais. Rezultatai buvo gana įspūdingi. Jų vandens suvartojimas smarkiai sumažėjo, o gamintų atliekų kiekis sumažėjo daugiau nei pusę. Skaičiai geriausiai atspindi situaciją. Kai kurios gamyklėlės pastebėjo, kad atliekų kiekis sumažėjo beveik 90 procentų, tuo tarpu išlaidos ištekliams sumažėjo daugiau nei per pusę. Toks pagerinimas yra naudingas tiek planetai, tiek įmonės pelnui, kai įmonės vertina ilgalaikes išlaidas.
Nulinio skysčio išmetimo įgyvendinimas
Nulinis skysčių išmetimas arba ZLD yra iš esmės žaliosios gamybos metodas, kai įmonės stengiasi visiškai atsikratyti visų skystų atliekų. Įdiegusios šias ZLD sistemas, įmonės surenka kiekvieną gamybos procese susidariusio nuotekų lašą, jį tinkamai apdoroja ir daugiausiai vėl panaudoja, o ne tiesiog išmeta. Tai gerai atitinka šių dienų griežtas aplinkos apsaugos taisykles. Iš finansinės pusės, ZLD technologija gali padėti sutaupyti nemažai lėšų, nes įmonės perdirba vandenį vietoj naujo vandens pirkimo ir mažiau išleidžia atliekų tvarkymui. Pavyzdžiui, GE Water, kuri sėkmingai įdiegė šias sistemas skirtingose sektoriuose. Jų patirtis rodo, kad be reikalavimų laikymosi, gamykloms pavyksta tapti darnesnėmis ir atkurti apie 90–95 procentus jų sunaudoto vandens. Vis daugiau gamintojų pradeda naudoti ZLD metodus kaip platesnių pastangų dalį tausoti vandens išteklius ir pabrėžti savo ekologiškumą rinkoje.
Energijos optimizavimo strategijos geresniam veikimo kvalitete
Inteligentinės pompos/kompresorių sistemos ir kintamojo greičio varikliai
Išmanieji siurbliai ir kompresoriai keičia tai, kaip chemijos gamybos įmonės valdo jų energijos poreikius, leidžiant operacijoms vykti sklandžiau ir tuo pačiu mažinant energijos švaistymą. Šių sistemų technologijos tiksliai atitinka tai, ko reikia, kai tai reikia, todėl nenaudojama papildoma energija veltui. Kintamosios greičio pavaros, arba kaip jos dar vadinamos VSD, yra čia ypač svarbios, nes jos leidžia mašinoms veikti tik tada, kai yra faktinė darbo nauda, o ne veikti visą laiką pilnu pajėgumu. Tarptautinės energijos agentūros tyrimų duomenys rodo, kad VSD diegimas visose siurblių ir kompresorių sistemose gali sumažinti energijos suvartojimą apie 40 %. Tai taip pat patvirtina ir praktiški rezultatai. Paimkime pavyzdžiui naftos chemijos gamybos įmonę Teksase, kuri sumažino elektros sąskaitas apie 15 % praeitų metų įdiegus šias išmanesnes sistemas. Tokio tipo sutaupymas greitai kauptasi tiek finansiškai, tiek ir ekologiškai, kadangi mažesnis energijos naudojimas reiškia mažesnes emisijas į atmosferą.
Inovacinės destilavimo procesai mažesniu vartojimu
Nauja destiliavimo technologija svarbiai prisideda prie energijos ir išteklių, naudojamų gamybos procesuose, mažinimo. Senalaikės distiliavimo priemonės sunaudoja daug energijos, tačiau naujesnės galimybės, tokios kaip šilumos integravimo sistemos ir membranų pagrįstos priemonės, keičia šią situaciją. Pagal kai kurias „Journal of Cleaner Production“ tyrimų šios atnaujintos priemonės sumažina energijos suvartojimą apie 30 procentų lyginant su anksčiau naudojamomis standartinėmis priemonėmis. Įmonės, pritaikiusios šias pažengusias technikas, pastebi mažesnius sąrašus sąskaitų tuo pačiu metu, kai žymiai mažėja anglies išmetimas. Kai gamintojai įvertina savo seną įrangą lyginant su šiomis naujomis alternatyvomis, dažniausiai randama geresnė našumo kokybė ir kur kas mažesnis poveikis aplinkai. Šis poslinkis rodo tikrą pažangą, kaip pramonės sektorius juda link žalonesnių operacijų visuose sektoriuose.
Sektorinio Adaptacijos Sėkmės Istorijos
Elektrinės: Atitinkant Aukštus Ryškų Vandens Standartus
Energijos gamybos sektorius susiduria su vis augančiu poreikiu atitikti griežtas vėsinimo vandens naudojimo taisykles, skirtas apsaugoti vandens ekosistemas ir sumažinti vandens suvartojimą. Elektrinėms dabar reikia investuoti į naujesnes technologijas ir peržiūrėti savo vandens išteklių valdymo būdus. Geriau valdant vėsinimo vandenį, jos gali išlaikyti ribinius reglamentinius reikalavimus, sutaupyti brangų vandenį ir padaryti veiklą ilgalaikiškai atsakingesnę. Tarptautinės energijos agentūros duomenimis, kai elektrinės įgyvendina efektyvesnius vandens taupymo metodus, dažnai vandens suvartojimas sumažėja apie 25 %. Daugelis objektų šalyje jau yra atlikę šį pereinamąjį laikotarpį – įdiegę uždaras vėsinimo sistemas arba pereinamąsias į alternatyvius vandens šaltinius, tokius kaip valytas nuotekas. Pavyzdžiui, Teksase esanti X elektrinė praėjusį metą modernizuojus vėsinimo infrastruktūrą sumažino šviežio vandens panaudojimą dvigubai. Tokių praktiškai įgyvendintų sprendimų pavyzdžiai rodo, kad nepaisant iššūkių, pramonė lieka atsakinga aplinkosaugos požiūriu, nesiaukiodama pagrindinės užduoties – užtikrinti patikimą elektros energijos gamybą.
Vaistai: Tvarios tirpalų atgaunimo sprendimai
Atgauti tirpiklus vaidina svarbų vaidmenį, kad farmacijos gamyba taptų atlaidesnė. Pramonė naudoja daug tonų tirpiklų per įvairius gamybos etapus, todėl jų atgavimo būdų paieška gerokai sumažina žalą aplinkai. Kai įmonės pavyksta atgauti šiuos vertingus chemikalus vietoj jų šalinimo, jos taip pat sutaupo pinigų. Didieji farmacijos sektoriaus žaidėjai, tokie kaip Pfizer ir GlaxoSmithKline, jau yra atlikę realius bandymus, parodančius, kaip jų pažengusios tirpiklų atgavimo sistemos veikia. Pagal jų ataskaitas, šios sistemos beveik dvigubai sumažina tirpiklų atliekų kiekį, o tai reiškia didelius ekologinius laimėjimus. Tai, ką šiuo metu matome, yra visos šios srities perėjimas prie žalesnių praktikų, daug dėmesio skiriant tirpiklų daugkartiniam panaudojimui. Ši tendencija puikiai atitinka tarptautinius darnaus vystymosi tikslus, kuriuos nustatė viso pasaulio organizacijos. Tiriant, kaip farmacijos įmonės sprendžia šią problemą, gaunamas gana aiškus pavyzdys, ko kitos pramonės šakos galėtų pasimokyti, stengdamiesi kasdieniame darbe integruoti žaliąjį mąstymą.
Ateities keliai aplinkosaugos sutarčių link
Biodegradable Coagulants/Flocculants Development
Biologiškai skaidrūs koaguliantai ir flokuliantai vis labiau svarbūs siekiant pagerinti vandens valymą ir kartu išlaikyti ekologiškumą. Šie produktai veikia kaip geresnė alternatyva senosioms cheminėms medžiagoms, mažindami dumblų kiekį ir padėdami natūraliai skaidryti medžiagas. Daugelis gamybos sektorių jau pradėjo naudoti biologiškai skaidrius alternatyvius produktus, nes jiems reikia laikytis griežtų ekologinių reikalavimų ir siekti mažesnio poveikio gamtai. Tyrimai rodo, kad šie nauji koaguliantai veikia ne prasčiau nei tradiciniai, o kartais net geriau, be to, jie leidžia saugiau šalinti atliekas. Įmonėms, kurios stengiasi laikytis visų reglamentų, toks pakeitimas yra prasmingas tiek teisiškai, tiek ekologiškai. Be to, tai padeda apsaugoti ežerus ir upes nuo taršos bei sumažina atliekų kiekį įvairiose pramonės šakose.
Išmanios realaus laiko išmetamųjų dujų stebėsenos priemonės
Įdiegiant dirbtinio intelekto technologijas į realaus laiko emisijų stebėjimą, keičiasi žaidimas įmonėms, kurios siekia būti ekologiškesnės. Šie išmanieji įrenginiai suteikia kur kas didesnį tikslumą nei anksčiau, leidžiant gamykloms greitai nustatyti problemas su emisijomis ir jas ištaisyti dar prieš jos virstant dideliais klausimais. Palyginus su senais metodais, dirbtinio intelekto sistemos geriau susitvarko su visomis taisyklėmis, kurių įmonės turi laikytis. Paimkime, pavyzdžiui, plieno kasyklas – daugelis jų pažymėjo, kad pažeidimai sumažėjo apie 30 %, kai pereita prie dirbtinio intelekto stebėjimo, nes šios sistemos gali numatyti problemas iš anksto ir apdoroti duomenis realiu laiku. Ne tik išvengiant baudų, ši technologija padeda sumažinti bendrą taršą. Įmonės jau nebereaguoja į problemas – jos iš anksto jas sprendžia, o tai yra logiška, kai įmonės siekia ilgalaikių gamybos veiklos darnos tikslų.